Lompat ke isi

Basa Oromo

Jak Wikipidiya
Oromo
Afaan Oromoo
"Afaan Oromoo" dilom huruf Sheek Bakrii Saphaloo say diguway bak Bakri Sapalo[1]
Pangucapan/ˈɒrəmoʊ/ atawa /ɔːˈroʊmoʊ/
Tipakay diEthiopia, Kenya, Somalia[2]
WilayahOromia
EtnikOromo
Jumlah panutur
45,5 juta (unyin nagara) (2022–2024)[3]
Status resmi
Basa resmi di
 Ethiopia[4]
Tiakui sabagay basa
minoritas di
Kode basa
ISO 639-1om
ISO 639-2orm
ISO 639-3orm – inclusive code
Kode individual:
gax – Borana–Arsi–Guji Oromo
hae – Oromo Darak
orc – Orma
gaz – Oromo Lawok Tongah
ssn – Waata
Glottolognucl1736
Areas in East Africa where Oromo is spoken
Suratan hasa buisi simbul-simbul fonetik IPA. Makka dukungan rendering say bonor, Niku mangkali ngaliyak tanda tanya, kutak-kutak, atawa simbul barihna alih-alih huruf Unicode. Untuk panduwan pangantak tentang simbul-simbul IPA, liyak Katulungan:IPA.

Basa Oromo joda da salah osay basa Kusitik say dituturko Jolma Oromo di nagara Ethiopia rik Kenya.[5][6][7]

Cuntuh Tulisan

[dandani | dandani sumbor]

UDHR pasal 1

[dandani | dandani sumbor]

ነሞ́ቲ ሁንዲኑ́ ቢርመዱ́ ተአኒ́ ሚርጋ ፊ ኡልፊናኒስ ወል-ቂጥጤ́ ተአኒ́ ፀለተን። ሰምሙ́ ፊ ቀልቢ́ ኢትቲ́ን ያደን ዋን ኡ́መማን ኬንነሜ́ፍ፣ ሀፉ́ረ ኦብቦሉምማቲ́ን ወሊ́-ወጅጂን ጂራቹ́ ቀቡ፨

نَمٛوتِ هُندِنُو بِرمَدُو تَانِي مِرغَا فِ ُلفِنَانِس وَل-قِطّٚي تَانِي ضَلَتَن. سَمُّو فِ قَلبِي ِتِّين يَادَن وَان ُومَمَان كٚنَّمٚيف, هَفُورَ ٛببٛلُمَّاتِين وَلِي-وَججِن جِرَاڛُو قَبُ.

Namooti hundinuu birmaduu ta'anii mirgaa fi ulfinaanis wal-qixxee ta'anii dhalatan. Sammuu fi qalbii ittiin yaadan waan uumamaan kennameef, hafuura obbolummaatiin walii-wajjin jiraachuu qabu.

Kaunyin jolma tilahirko mardeka rik uwat pi'il rik hak-hak sai goh-goh. Tiyan tiunjuk akal pikiran rik hati nurani mari tiyan dapok nyampur rik sai barihna dilom semangat bukolpah.

  1. https://www.unicode.org/L2/L2024/24109-sheek-bakrii-saphaloo.pdf Citakan:Bare URL PDF
  2. Eberhard, David M.; Simons, Gary F.; Fennig, Charles D., eds. (2024). "Oromo". Ethnologue: Languages of the World (Twenty Seventh ed.). Dallas, Texas: SIL International. Retrieved 22 February 2024.
  3. Oromo at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
    Citakan:Delink at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
    Citakan:Delink at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
    Citakan:Delink at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
    Citakan:Delink at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
    Citakan:Delink at Ethnologue (27th ed., 2024) Citakan:Closed access
  4. Citakan:Cite news
  5. Merkuria Bulcha (1997) The Politics of Linguistic Homogenization in Ethiopia and the Conflict over the Status of Afaan Oromoo African Affairs, vol 96, isu 384, hal 325–352, doi 10.1093/oxfordjournals.afraf.a007852, jstor 723182, dilom Bahasa Inggris
  6. Oromo (Afaan Oromo, Oromiffa, Oromoo) Language Centre Resources, University of Cambridge, dilom Bahasa Inggris
  7. Oromo Language MustGo, dilom Bahasa Inggris